antrastalis

antrãstalis sm. (1), añtrastalis (1) 1. antras, prastesnis, mažiau garbingas stalas: Ponai susėdo už pirmastalio, mus, kaiminius, už añtrastalio susodino Gs. 2. col. antras susėdimas, antro stalo žmonės: Kaip jau veselninkai pavalgė, į antrãstalį šiokius tokius surankinėjo Užv. Kad prie pirmastalio netilpsi, su añtrastaliu pavalgysi Gs. 3. ppr. pl. kas prie to paties stalo valgo, kitiems jau pavalgius: Kad tik antrãstaliams beužtektų Kl. Tegu pavalgo darbininkai, jūs, vaikai, su antrãstaliais suspėsit Erž. 4. psn. dvaro tarnas, kuris valgo geriau už darbininką, bet prasčiau už poną: Mes añtrastaliai, kaip dvare kalvis, melnykas, stalioris Bsg. Už mokslą nežinau kiek mokėjo, o valgė dvare už antrastalių stalo Žem.